Tabako auginimo
tradicijos iš kaimo sodybų gėlynų, apie septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį
buvo besiformuojančios ir plačiau. Tačiau auginti tabaką, kaip vėliau kanapes
bei aguonas, Lietuvoje buvo uždrausta.
Ir tik iš
močiučių pasakojimų dažnas girdėjo, jog anuomet tabako žmonės užsiaugindavo
dažname kaime.
Prieš Kalėdas
sueidavo vyrai į trobą pas kaime geriausiai mokantį ir žinanti kaip tabaką
auginti, jį subrandinti ir paruošti naudojimui. Ne tuščiomis ateidavo. Kas
silke atsinešdavo iš pavasari sugautos žuvies paruošta, kas sūrį šviežio
spaudimo, ar vaistažolių iš savo pačios gavęs, mainai buvo geranoriški su
pasisėdėjimu, naujai ruoštos tabokos išmėginimu, kaime esančiu problemų,
pasakojimų ir anekdotų aptarimu.
Gandas apie gera
taboką, kuris suvesdavo draugus, išplisdavo greitai ir plačiai.
Šiomis
dienomis tabaką Lietuvoje užsiaugindavo tik pavieniai mėgėjai. Ir net
pasikeitus įstatymams, vargu ar kam šautu mintis, tabaką auginti pramoniniam
apdirbimui.
Lietuvos Seimui
pataisius 2005 metais priimtų tabako gaminių kontrolės įstatymą ir 2012 metų
gruodį patvirtinus naujas tabako auginimo ir licencijavimo taisyklės, nuo šiol
nereikia licencijos norintiems auginti tabaką Lietuvoje.
Kartu suteikiama
teisė, licencijos savininkui, verstis paties užauginto tabako didmenine
prekyba.
Taigi ir vėl
Tabakas Lietuvos laukuose gali augti laisvai.

No comments:
Post a Comment